Tierra Adentro

Itsäñälel

Xajleltyik bäk’ iwuty, ik’o jiñi wiñik.

Mi ijäl lok’sañ imachity

che’ k’ächälob ityuk’ pätya aläp’eñalob. 

Jiñi wiñik mi jäp’ ts’ep alä tye’,

mi ijämts’uñ, mi lijkañ tyi ik’.

Ts’ikikña ity’añ bajche’ jichitin,

mi bäk’tyesañ aläp’eñalob

yik’otyi jiñi alä tye’.

Itsäñälel ipusik’al añix iye’

mi sety’i käm jubel itye’el pätya.

El filo

El rostro del hombre es mármol con arrugas.

Sus manos callosas desenfundan el machete,

cuando los niños 

cortan guayabas del árbol.

El hombre, 

aprisa corta la vara de un arbusto, 

latiguea el viento.

Con voz de chicharra 

infunde miedo a la infancia.

El filo invernal de su pecho,

le insta a derribar el árbol.